BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

prancuzu buldogas





Prancūzų buldogas






     Solidžioje prancūzų “Šunų enciklopedijoje” rašoma, kad “jeigu jūs norite sarginio šuns, tai nepirkite bolonės; jeigu jūs gyvenate mieste, vieno kambario bute, nepirkite senbernaro, o jeigu jūs mėgstate ilgus pasivaikščiojimus miškuose ir laukuose, tai jūsiškis anglų buldogas tikrai nebus sužavėtas tokiomis kelionėmis. Na, o jeigu jūs esate jautrus garsui, tai taksas - tikrai ne jums, nes jis pradeda garsiai loti net ant pro šalį skrendančios musės”. Ir taip, jums reikalingas šuo be kailio, be uodegos, be reikalo nelojantis, tačiau protingas, stiprus, geras sargas ir gynėjas, ir bendrai - beveik kaip žmogus.




Nuostabūs padarai, tie prancūzų buldogai. Nuostabi ir jų istorija. Prancūzijoje jie atsirado XIX amžiaus pabaigoje. Taigi, lyginant su Italijos levrete, kuriai beveik du tūkstančiai metų (Pompėjos iškasenose ir pelenuose buvo rastos labai gerai išsilaikiusios jų mumijos), tai visiškai jauna veislė. Be to, lyginant su anglų buldogais, kurie dar XVII amžiuje senosios gerosios Anglijos arenose kovėsi su buliais, - tai kažkokiu atžvilgiu taip pat naujas žmogiškosios fantazijos kūrinys. Juk prancūzų buldogas labai nedaug panašus į šunį: kažkoks tai keistas sutvėrimas, kurio galva sudaro beveik trečdalį viso kūno, su galinga liūto krūtine, su plačiomis pagalvėlėmis ant kojų pirštų, su plačiai, kaip katės, išsidėsčiusiomis akimis. “Jie gražūs būtent tuo savo kūno netvarkingumu”, tvirtina daug Prancūzijos kinologų. Paryžiaus snobų dūmos ir aristokratų valdytoja XX-ojo amžiaus pradžios rašytoja Kolett savo laiške draugei rašė:” Tuo metu aš turėjau du šunis. Tarp kitko net ranka nekyla rašyti “du šunis”. Aš turėjau vieną šunį ir vieną prancūzų buldogą”. Štai taip: “prancūzų buldogas” - tai jau visai kitas padaras.
Ne visų specialistų požiūris į šio šuns genetiką sutampa. Žvelgiant diametriškai, tai anglai ir prancūzai į tai žiūri visiškai skirtingai. Štai, pavyzdžiui Prancūzijos kinologų autoritetas M.Marten mano, kad ši veislė yra išvesta sukryžminus nedidelius Paryžiaus priemiesč
ių šuniukus su kitais, atvežtais iš Belgijos. Anglas že Tron, ilgus metus užsiiminėjęs anglų buldogų veisimu, tvirtina, kad tai miniatiūriniai anglai, selekcijos eigos metu įgiję naujas fizines ir psichines savybes. Na, bet kodėl mums turi rūpėti akademiniai mokslininkų ginčai?
Daugelis žino, kad žymiai “parieb
ėjusi” nuo visų kolonijinių karų, Prancūzijos buržuazija XVIII amžiaus pabaigoje žengė į naują savo istorijos periodą , t.y. “Bel Epok” (puikus laikas). Jie labai norėjo turėti “nacionalinį šunį”. Štai taip atsirado prancūzų buldogas.
Persikelkime į Prancūziją 1900-aisiais. Viename Paryžiaus kiemelyje groja keliaujantis muzikantas. Anksč
iau su savimi jis vedžiodavosi beždžionėlę. O dabar - prancūziškąjį buldogą. Užeikime į pirmą pasitaikiusią kavinukę Senos krantinėje. Šalia kasos stovi stora raudoniu trykštanti šeimininkė, o šalia ant atlasinės pagalvėlės, apgaubtas barsuko kailio pelerina, parpia prancūziškasis buldogas. Idėja užvaldė mases: ir elgeta muzikantas, ir per gyvenimą lekiantis tarnautojas, ir visi kiti būtinai turėjo turėti prancūziškąjį šunį: kitaip galėjo likti nesuprasti.
Veislės populiarumas augo labai greitai. Bėgant laikui, turėti tokį ar net du tokius šunis, jau buvo prestižo reikalas.
Ir šiandien “prancūzai” tokie pat populiarūs. Įvairiose užsienio šalyse ši veislė labai mylima ir populiari.

Jeigu jūs nusprendėte įsigyti prancūzų buldogą, verta pagalvoti, ar galėsite jam atiduoti visą savo meilę ir švelnumą. Dėl mažesnės dalies jis tikrai nesutiks. Jis labai mėgsta būti giriamas ir meilinamas. Tiesa, patinai ne tokie švelnūs ir meilūs, kaip patelės. Tač
iau nežiūrint į tai, patinų tarpe yra tokių švelnuolių ir mėgstančių laižytis, kurie su pašaliniais elgiasi daug meiliau negu su savais.
Su savo numylėtiniu jūs turėsite dalintis pač
ius geriausius kąsnius, kitaip jis bus labai įžeistas. Tiesa, apie įžeidimus: “prancūzas” labai greitai įsižeidžia, bet jeigu jau jūs su juo gerai sutariate, tai susitaikyti bus labai lengva. Bet koks švelnus žodis jam bus didžiausias apdovanojimas.
Savo pomėgio žaisti dėka Prancūzų buldogas labai tinka į draugus vaikams. Taip pat kaip ir su vaikais, dėka savo gyvybingumo ir greito prisirišimo šis šuo be jokių abejonių tinka būti ir pagyvenusių žmonių kompanjonu.
Laikyti šį mažą draugą visada yra prestižiška ir, žinoma, įdomu. Jam nereikalinga ypatinga kailiuko priežiūra, jis nereiklus, o taip pat labai patogu jį laikyti mažame miesto bute.
Apie prancūzų buldogo protą sklando įvairiausios legendos, ypatingai jų šeimininkų tarpe. Kiekvienas šios veislės veisėjas jums pasakys, kad jo augintinis - pats pats… ir sumaniausias. Iš tikrųjų taip ir yra: “prancūzas” pratingas ir sumanus, lengvai pasiduoda dresūrai.
Prancūzų buldogas - labai užsispyręs šuo. Jis mėgsta, kad aplink būtų tylu ir ramu. Trumpiau kalbant, labai nemėgsta netvarkos ir yra labai pavydus. Galima sakyti, dažnokai pasitaiko, kad tas pavydas būna išreiškiamas net savo šeimos nariams, gyvenantiems tuose pač
iuose namuose, o ką jau bekalbėti apie “neprašytus svečius”, bandančius prisiartinti prie šeimininko. Kaip saugotojas, prancūzų buldogas, nenusileis net tokiam šuniui, kaip rotveileris - aišku, ne ūgiu ir jėga, o piktumu ant svetimo ir atsargumu. Netgi naktį, kada atrodo “prancūzas” kietai įmigęs ir net garsiai knarkia, jo stačiosios ausytės niekada nepaveda. Mažiausias šlamesys nepraslys pro mažojo jūsų sargo ausis.
Prancūzų buldogas - namų šeimininkas. Ir net jeigu jūs laikysite du šunis (skirtingų veislių), jis visada bandys būti viršesniu ir pirmesniu. Na, o du “prancūzai jūsų namuose (ypatingai tos pač
ios lyties) jūsų gyvenimą gali paversti, švelniai tariant, sunkiu: jie visą laiką tarpusavyje dalinsis jus.
Šios veislės šunys idealiai tinka ir mažame miesto bute, ir didžiulėje priemiesč
io viloje. Jų trumpas,dailus, prigludęs kailiukas neteikia jokio vargo ir nereikalauja nei kirpimo, nei šukavimo, nei trimingo. Jis visiškai nepavojingas jūsų kilimams, sofoms ir foteliams. “Prancūzų” dydis patogus visais atžvilgiais (30-35 centimetrai ties ketera). Jis niekada nesimaišo po kojomis, gali jus lydėti bet kokioje kelionėje ar žygyje.
Na, o kalbant apie spalvas, tai, galiu pasakyti, kad Lietuvos kinologų sertifikuotuose parodose buvo galima išvysti ir tigrinės, ir rusvos spalvos, ir baltų su dėmėmis prancūzų buldogų.
Visiškai nebūtina aprašinėti šio šuns standarto, o štai apie šio šuns charakterį galima kalbėti valandų valandas.
Prancūzų buldogas turi vieną nuostabią savybę: jis gali prisitaikyti prie tokių gyvenimo sąlygų, kokios jam yra pasiūlytos. Šis šuo nepaprastai mėgsta su kuo nors kontaktuoti, būti mylimų šeimos narių draugijoje. Jis jauč
iasi laimingas, jei visi yra namuose, gali ištisas valandas žaisti su vaiku arba gulėti šalia jūsų prie televizoriaus ir niekada nė vienu savo judesiu jūsų nesutrukdys. Jeigu visi darbe, buldogas, jaukiai susiraitęs mėgstamiausioje savo vietoje, tyliai prasnaus, laukdamas, kada pasigirs rakinamų durų garsas. Jis prie namų slenksčio jus pasitiks su tokia puikia nuotaika, kad visas per dieną susikaupęs nuovargis, bematant ištirps ir visos nesėkmės atsidurs antrame plane. Ir, pažvelgę į šį mielą, nuostabų padarą, jūs staiga suprasite, kad namuose nušvito maža, linksma ir labai šilta saulutė. Net neįtikėtina, kiek švelnių jausmų gali suteikti prancūzų buldogas žmogui, kuris nusprendė į savo namus pasiimti būtent šios veislės šunį. Jau pirmomis “prancūzo” gyvenimo šeimoje savaitėmis šeimininkas netikėtai supranta, kad nebegali apsieiti be bendravimo su nauju savo draugužiu. Kartu su šuniuko atsiradimu namai prisipildo jaukumo ir džiaugsmo. Prancūzų buldogai labai pripranta ir prisiriša prie šeimininkų. Atsakydama į jūsų rūpestį, šio šuns širdelė taip prisiriša ir dovanoja tokią didžiulę meilę, kad žodžiais sunku ir apsakyti.
Prancūzų buldogai dar ir labai geri psichologai. Jie labai gerai pažįsta žmones ir puikiai orientuojasi įvairiomis aplinkybėmis. Jeigu žmogus atėjo į namus kaip sveč
ias ir draugas, kaip geras pažįstamas, o šeimininkai džiaugiasi jo atėjimu, tai ir buldogas džiaugiasi kartu su visais. Jis svečiui atneš ir parodys savo žaisliukus, netgi pakvies kartu pažaisti. Jeigu svečias leis, tai užšoks jam ant kelių ir švelniai bei draugiškai lyžtelės skruostą. O jeigu namuose niekas juo nesidomi, jis atsiguls ir užsnūs, laukdamas, kol kas nors prisimins jį ir pakvies. Bet neduok dieve, jeigu pasirodys “nekviestas” svečias. Buldogas ne tik perspės šeimininkus apie svetimo artinimąsi, bet ir, gindamas savo namus ir sau artimus žmones, beatodairiškai puls priešą.
Mažojo buldogo širdis visiškai nežino baimės. Ši veislė savyje išsaugojo visas savybes, kurias turėjo koviniai šio šuns protėviai. Pavadinimas “Bull-dog”, verč
iant į lietuvių kalbą reiškia “buliaus šuo”. Tiesa, mažasis prancūzų buldogas niekada nesikovė su buliais arenose, tačiau sieloje jis tikras kovotojas. Ir vargas tam, kas išdrįs įžeisti mylimą jo šeimininką arba įžengti į jo teritoriją. Juk, nežiūrint į nedidelį ūgį, prancūzų buldogas sveria 8-14 kilogramų, o jo žandikauliai gali priešui padaryti pakankamai nemalonių ir skaudžių žaizdų. Ir, jeigu buldogas puolė į kovą, tai praktiškai neįmanoma jo sustabdyti. Todėl , jeigu savo namuose jūs turite prancūzų buldogą, pasivaikščiojimų metu niekada neprovokuokite jo peštynėms su kitais.
Žinoma, nėra taisyklių be išimč
ių. Kaip ir žmonės, šunys (netgi tos pačios veislės) stipriai skiriasi vienas nuo kito ir charakteriu, ir temperamentu. Kiek šunų, tiek ir charakterių. Taip, buldogų yra ir geriečių, ir pasiutusių peštukų. Yra maži besočiai ir tinginiai, o yra energingi, judrūs šunys - sportininkai. Labai dažnai šuns charakteris priklauso nuo tos aplinkos, kurioje jis buvo auklėjamas, nuo žmogaus, prisiėmusio šeimininko ir auklėtojo rolę. Juk kartais šunys būna tokie panašūs į savo šeimininką! Tiesiog nuostabiai! Jeigu šeimininkas daug juda, daug vaikšto, bendrauja, tai ir buldogas judrus ir linksmas, nežinantis nuovargio. O, jeigu šeimininkas namisėda ir tinginys, tai ir buldogo rytą neįmanoma prikelti nuo jaukaus ir šilto fotelio. Net akių nepramerks, kol neišsimiegos. Štai tokie tie prancūzų buldogai.
Labai norėtųsi pažymėti dar vieną šios veislės ypatumą. Jeigu staiga dėl kažkokios priežasties suaugęs buldogas priverstas keisti šeimininkus, išsisikirti su jam brangiais žmonėmis, tai dažnai toks įvykis šuniui būna sunkus smūgis, psichologinis stresas. Prancūzų buldogai labai sunkiai pergyvena šeimininkų keitimą ir po to jauč
ia labai sunkią moralinę kančią. Todėl, nusprendę įsigyti tokį šunį, elkitės atsakingai> “Prancūzas” - ne žaisliukas, ne pasilinksminimas, ne maža gyva lėlė, o ištikimas, iki sielos gilumos atsidavęs draugas.
Jeigu kada nors likimas suves jus su prancūzų buldogu, šis drąsus, įdomus padarėlis jūsų širdį pavergs visam likusiam gyvenimui.

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. viva:

    kaip faina ***** 5zvaigzduciu

  2. saulytė:

    turiu prancūziuką, jis beiveik atitinka išvardintas būdo ir charakterio saybes, tik turi vieną bėda negali likti namuose vienas, nepaklenčia vienatvės ir prikrečia daug šunybių, mes manome kad jis taip keršija už tai kad paliekame jį vieną.

  3. leopardas1234567890:

    gali buti

Rašyti komentarą