BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kanareles

Kanarėlės

Kanarėlių yra labai įvairių rūšių.
Glostnerio kanarėlė. Ši veislė išveista Anglijos Glostnerio grafystėje kryžminant kuoduotąsias kanarėles ir giesmininkes su mažosiomis anglijos ir Škotijos kanarėlėmis. Šios veislės plunksnos paprastai būna šviesiai ir tamsiai marga, o kūnas nedidelis. Kanarėlė turi ant galvos kuodą, kuris neturėtų uždengti jos akių.
Kanarėlės giesmininkės beabejonės yra pačios geriausios giesmininkės. Patinėliai giedodami beveik nepraveria snapo. Šių kanarėlių plunksnos yra įvairių geltonų atspalvių. Plunksnų spalva šioms kanarėlėms nėra aktuali jos vertinamos už giedojimą.
Anglijos ir Škotijos kanarėlės yra vadinamos taip dėl to, kad jos išveistos prie Anglijos ir Škotijos sienos aštuonioliktame amžiuje. Jei tu esi pradedantysis kanarėlių augintojas tau kaip tik tiktų ši kanarėlė. Jos labai atsparios visus metus galėtų išgyventų lauko sąlygomis. Jų plunksnų spalva dažniausiai yra geltona bei su  su baltomis ir raudonos dėmėmis dar pasitaiko ir baltų bei cinamono spalvos kanarėlės. Jos yra mažesnės nei įprastos kanarėlės.
Dvidešimtame amžiuje norint išveisti raudonąsias kanarėles buvo sukryžmintos naminės kanarėlės ir juodgalviai raudonieji dagiliai. Šios veislės paukščiams svarbiausia spalvos ryškumas. Yra sukurta specialių mišinių kurie padeda ryškinti plunksnų spalva.
Jorkšyro kanarėlė buvo išveista 1860 metais Jorkšyro akmens baseine šiaurės Anglijoje. Šias kanarėles imdavo į kasyklas, jog jie pajustų nuodingas dujas. Tai nedidelės kanarėlės, jas lengva auginti.
Driežinė kanarėlė yra seniausiai išveistų kanarėlių veislė. Jos turi mėnulio formos žymelę ant nugaros ir baltas juostas ant šonų. Kojų pirštai yra tamsūs. Margas kūnelis ir geltona galva. Šie paukšteliai atsparūs.
Škotijos kanarėlė buvo išveista dėl neįprastos kūno formos. Kūnelis ilgas, galva lenkta į priekį , uodega gan ilga. Jos sugeba šokinėti nuo kertelės ant kertelės net nejudinant sparnų.
Dvidešimtame amžiuje ji buvo labai mėgstama.
Kanarėlės roleriai gali būti geltonos, margos ir su žaliais atspalviais.
Timbrado kanarėlės buvo išveistos iš rolerių, jos galima sakyti yra čiulbančios kanarėlės.
Dviem kanarėlėm pakaktų 48 cm, stačiakampio formos narvelio. Prie narvelio pritaisyk paukščiukų gertuvę ir indelį valgiui. Kraikui naudok specialų smėliuką.
Valgiui geriausia naudoti specialų maistelį, tačiau be maisto papildų neapsieisi. Kanarėlės labai mėgsta išsirinkinėti iš maisto savo mėgstamiausias sėklas. Jog taip nebūtų vienai kanarėlei per dieną duok 2 nubrauktus arbatinius šaukštelius lesalo. Jei turi daugiau kanarėlių kiekvienam paukšteliui reikės atskiros lesyklėlės. Kanarėlės labai mėgsta vaisius ir daržoves. Daržoves nuplautas ir susmulkintas daržoves sudėk į atskirą indely. Kanarėlėm reikia žvyro, jog pagerintų virškinimą. Parduotuvėse gali rasti specialaus žvyro kanarėlėms. Jog kanarėlės gautų kalcio, joms gali duoti skepijų žuvų kaulų, tik prieš juos duodant gerai išmirkink vandenyje. Jog gautų baltymų, kanarėlei duok specialaus kiaušinių lesalo. Vėlyvą vasarą kanarėlės pradeda šertis. Tuo metu patinėliai net gali liautis giedoję. Tuomet kanarėlės labai nori praustis. Neužmiršk, jog kanarėlės narvelyje turi būti prausyklė. Kai kerpi nagus kanarėlę atsuk į šviesą, jog galėtum pamatyti, kur prasideda oda. Kirpk taip, kad liktų 3mm. nago. Jei kanarėlės poruojasi gyvūnų parduotuvėje nupirk specialios medžiagos lizdui sukti. Lizdą kanarėlė susuks pati. Kai kanarėlė padės kiaušinius patinėlį perkelk į  kitą narvelį, jog nesudaužytų kiaušinių. Jei kanarėlė susirgo pirmas vaistas bus ją atskirti ir laikyti šiltoje vietoje ir atskirai.

Rodyk draugams

papugos

Bendrai apie papūgas


Yra 330 papūgų rūšių. Jos skiriasi ne tik savo dydžiu, spalva, bet ir charakteriu. Papūgos – labai brangūs gyvūnai, todėl ne kiekvienas įstengia nusipirkti tokią kaip žako ar ararauna rūšies papūgą.
Visoms papūgoms yra labai svarbu, kad su ja žaistų, ji neliktų viena. Ilgai nebendravus su papūga, ji gali iš nuobodumo pradėti pešioti savo plunksnas, o tai jau labai blogas įprotis. Norint išvengti tokių nepatogumų, dažniau išleiskite papūgą iš narvelio, įrenkite jai žaidimų aikštelę, narvelį papuoškite įvairiais žaislais, skirtais specialiai papūgoms. Tiesa, niekada neverta persistengti, nes papūga gali pradėti galvoti, kad šeimininkas yra ji, o ne jūs! Svarbiausia turėti tam tikras namų taisykles. Paukštis privalo jas suprasti ir jų laikytis.
Araraunos. Tai labai didelės papūgos. Jos užauga net iki 90 cm dydžio. Šioms papūgoms reikalinga labai didelė erdvė. Yra daug mažesnių šių papūgų porūšių.
Žako. Tai papūgos, kurios puikiai sugeba pamėgdžioti garsus. Žako plunksnos yra raibai pilkos, o uodega raudona. Vidutinis dydis – 33 cm.
Kakadu. Šios papūgos puikiai mėgdžioja garsus. Jos užauga iki 33 cm dydžio. Kakadu yra gana triukšmingi paukščiai. Jiems reikia didelio narvo ir daug erdvės.
Amazonės. Tai bene draugiškiausios papūgos. Daugiausiai plunksnų yra žalių, jos užauga nuo 25 iki 37 cm dydžio. Šios papūgos turi polinkį tukti, todėl maitinkite savo augintinę maistu, turinčiu nedaug kalorijų.
Nimfos. Tai gana pigios ir nedaug erdvės reikalaujančios papūgos. Jos puikiausiai tiks pradedančiajam papūgų augintojui. Užauga iki 30 cm dydžio.
Banguotosios papūgėlės. Tai itin pigios papūgos. Užauga iki 18 cm dydžio. Geriausiai laikyti bent dvi.
Neišskiriamieji (agaporniai). Šie paukščiai yra įvairių pastelinių spalvų. Gyvenimo trukmė – apie 10 metų. Jų dydis – 15 cm. Šiems paukšteliams labai svarbu nuo pat vaikystės būti prijaukintiems prie žmogaus.
Papūgą galite įsigyti gyvūnų parduotuvėse arba pas paukštelių veisėjus. Pirkdami įsitikinkite, kad paukštis prijaukintas ir sveikas. Geras veisėjas visada kurį laiką po pirkimo, susirgus jūsų papūgai, apmokės jos gydymo išlaidas.
Kai kurių rūšių patelę nuo patinėlio atskirti labai lengva, nes jie gali skirtis tik spalva (pvz.: banguotoji papūgėlė). Kitas papūgas, jau paukščiui suaugus, pagal lytį gali atskirti tik chirurgas (pvz., žako).
Narvelis turi būti labai erdvus, kad paukštis galėtų jame laisvai skraidyti. Papūgoms patinka žaislai, jų gausu gyvūnų parduotuvėse. Jei auginate tik vieną papūgą, nupirkite jai veidrodėlį. Kai kurios papūgos jautriai reaguoja į naujus daiktus (pvz., žako). Kad papūga nenuobodžiautų, galite nupirkti jai žaidimų stovą. Ant stovo turėtų būti pritvirtinti valgio ir gėrimo dubenėliai.
Jei turite didelį kiemą, galite įrengti voljerą. Dalis voljero turi būti pavėsyje, kad papūga neperkaistų saulėje.
Paukščiui apsipratus naujoje aplinkoje, pamažu galite jam imti siūlyti maistą iš rankų. Vėliau palaipsniui galite ją pratinti prie savo rankų. Svarbiausia – neskubėkite.
Gyvūnų parduotuvėse visada rasite įvairaus lesalo, priklausomai nuo papūgos dydžio. Jei nežinote, kokį lesalą rinkti savo augintiniui, paklauskite pardavėjos. Vien tik sausu lesalu paukščio maitinti negalima. Nuo mažumės pratinkite paukščiuką prie daržovių bei vaisių.
Papūgos narvą reikia valyti kasdien – pakeisti kraiką, karštu vandeniu (būtų labai gerai ir specialiu dezinfekuojančiu skysčiu) išplauti visus žaislus ir tupėjimo prakartėles.
Papūgoms labai kenkia dūmai. Nelaikykite jos narvelio virtuvėje. Joms kenkia kai kurie augalai (pvz., lelijos, kvapnieji žirneliai ir tulpės), rūkalų dūmai.
Nagus ir snapą kartais teks patrumpinti. Norint išvengti snapo trumpinimo, narvelyje visada turi būti natūralių, dezinfekuotų šakelių. Papūgoms, kurios maitinamos tik sausu maistu, dažnai trūksta vitamino A ir kalcio. Kalcio trūkūmą reikia gydyti, skiriant vitaminą D3. Dėl pernelyg suveržto žiedo gali sutinti papūgos kojos. Žiedas ima veržti papūgos koją, kai ji jį išauga.
Jei papūga pradeda pešioti sau plunksnas, žinokite – tai jau liga. Ši liga yra psichologinės prigimties, nes tai jos daro iš nuobodolio ir netrukus tai tampa yda. Jei jūs su papūga neužsiimate, jos narvelis nykus ir be žaislų, ji greit susirgs šia liga. Stenkitės su papūga kuo daugiau bendrauti ir žaisti. Sukurkite savo papūgai jaukią aplinką.

Rodyk draugams

smilpeles

Smilpelės

Smiltpelei tiks tiek akvariumas tiek narvelis. Akvariumo kraikui geriausiai naudoti žemių ir durpių mišinį, nes šie graužikai mėgsta rausti įvairius urviukus. O narveliui galima naudoti granuliuotas arba paprastas pjuvenas (jų yra gyvūnėlių parduotuvėse). Dar tavo augintinio narvelyje turi būti gertuvė, indelis maistui, namelis, ratukas bei šienas (lizdeliams sukti).
Prieš pirkdamas smiltelę pagalvok kiek ir kokios lyties jų nori auginti. Jei auginsite vieną, augintiniui reikės skirti daugiau laiko, kad nesijaustų vienišas. O jei patelę ir patinėlį jie gali susilaukti palikuonių. Tai būna dažniausiai 6 - 8 jaunikliai, 4 - 6 kartus per metus. Jokiu būdu nelaikykite dviejų patinų, nes jie gali peštis.
Kai pirksi smiltelę išsiaiškinki jos amžių. Geriausiai, kad tai būtų 12-14 savaičių jauniklis. Patikrink ar ji tikrai sveika. Išsiaiškinki kuo buvo šeriamos smiltelės, nes negalėsi staigiai pakeisti jos mitybos raciono. Tai gali pakenkti gyvūnėlio sveikatai. Pirmą dieną namuose smiltelė gali jaustis nejaukiai, todėl palikite ją vieną ir neraginkite žaisti.
Jei smiltelę įsigijai iš gyvūnėlių parduotuvės ji gali labiau bijoti žmonių, nes buvo retai imama į rankas. Jaukindamas savo augintinį elkis su juo atsargiai, nedarykite staigių judesių.
Smiltelę šerk vakare, tuo pačiu metu. Būtinai duokite specialių grūdų mišinukų ir šieno. Dalį šieno ji sunaudoja savo lizdui sukti, o dalį suvalgo. Šieną reikia keisti kartą per savaitę. Smiltelės tai pat valgo petražoles, špinatus, ropes, morkas, kopūstus, salotas, vaisius, dobilus, jaunus aviečių lapelius, kiaulpienes, kraujažoles, razinas, saulėgrąžas ir moliūgų sėklas. Smiltelėms negalima duoti saldainių, sūrio, riešutų ir nešvarių žalumynų.
Smiltelės reikia leisti pasibėgioti. Tai gali padaryti kambaryje arba specialiame stadione. Jei išleidai smiltelę į kambarį, įsitikink, kad durys ir langai uždaryti, o plyšiai, bei laidai užslėpti. Jei gyvūnėlis netyčia kur nors įlindo, išviliok ją maistu.
Jei pastebėjai, kad augintinis gulinėja, ašaroja akys ir jo nosis drėgna tai gali reikšti, jog buvo išgąsdintas ar pavargo bežaisdamas. Paprastai tokiu atveju būtų gerai įpilti šviežio vandens ir narvelį perkelti į tamsesnę vietą. Jei po kelių dienų gyvūnėlis vis dar negaluoja, kreipkis į veterinarijos gydytoją.

Rodyk draugams

triusiai

Triušiai


Triušius žmonės prisijaukino jau prieš 2000 metų. Tuo metu jie buvo laikomi vien tik dėl kailio ir mėsos. 19a. juos pradėjo auginti kaip naminius gyvūnėlius. Triušiai nėra graužikai, jie-kiškiažveriai.
Dabar pasaulyje yra apie 50 triušių rūšių ir apie 80 porūšiu. Šios rūšys skirstomos i keturias pagrindines grupes. Populiariausios rūšys yra:
Angoros. Turi labai gera kaili, todėl reikės ji dažnai šukuoti.
Šinšilos. Turi puikų sidabrinį kailį, matyt todėl taip primena savo bendravardžius graužikus. Tai viena populiariausių rūšių. Ankščiau buvo veisiami dėl mėsos, o dabar yra laikomi kaip naminiai gyvūnėliai.
Himalajų. Kailis yra baltas, o galūnės-juodos. Paprastai su vaikais yra draugiški. Iš kailio spalvos yra panašūs į Himalajines jūros kiaulytes.
Nulėpausiai. Nulėpausių triušių rūšių yra labai daug ir visi jų turi nulėpusias ausis. Viena iš populiariausių yra nykštukinis nulėpausis.
Olandiškas nykštukinis. Šie triušiai yra nedidelio ūgio ir erdvės jiems reikia mažiau, tačiau jie yra pikto charakterio.
Triušiuką gali įsigyti iš gyvūnų parduotuves arbu triušių veisėjo. Įsitikink, kad gyvūnėlis yra sveikas. Jei nori laikyti du triušius rinkis patelę su patele. Du patinėlius viename narve laikyti nėra gerai, nes lytiškai subrendę gali pradėti peštis.
Triušiukui reikia kuo erdvesnio narvo. Jei laikai triušiuką lauke, įrenk narvą kuris būtų ne žemesnis kaip 20 cm. Nuo žemės ir turėtų neperšlampamą stogą. 2/3 vienos narvo sienos turi dengti vielinis tinklelis, o 1/3 turi būti uždara (ten bus triušiukų miegamasis). Narvelio papildomai apšiltinti nereikės, bet turi pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai izoliuotas ir į jį nepatektų drėgmės. Kraikui gali naudoti pjuvenas medžio drožles ar šieną. Įsitikink ar kraikas buvo laikomas sausai ir ar nėra nupurkštas kokiomis nors cheminėmis medžiagomis. Indelis maistui turi būti gilus. Geriausiai - keraminis. Gertuvę gali įsigyti gyvūnų parduotuvėse.
Vandenį reikia keisti kasdieną. Triušiai ėda įvairų maistą. Geriausiai šerti subalansuotu maistu, kurio pagrindas-liucerna. Triušiukams reikia ir žolių bei daržovių. Jei žiemą žolės nėra, jie gali ėsti ir šieną.
Triušio šukavimo dažnumas priklauso nuo jo rūšies. Trumpaplaukius reikia šukuoti porą kartų per metus. Ilgaplaukius-kartą per savaitę, o tokius kaip Angoros - kelis kartus per savaitę. Dauguma triušiukų nagus nusidildo bėgiodami, patys, bet jei matai, kad nagai yra ilgi- reikės apkirpti. Kirpk specialiomis žirklėmis 1,5 cm. Nuo gyvuonies. Jei pačia tai padaryti yra sunku, gali paprašyti to veterinarijos gydytojo. Jei gyvūnėlio dantys perauga, veterinaras gali juos patrumpinti. Tai galima pastebėti, pamačius, kad triušiukui pradėjo tiš burnos tekėti seilės. Triušiukus reikia paskiepyti nuo miksomatozės ir virusinio kraujavimo. Skiepyti reikia kas metus, tada veterinaras gali patikrinti ir triušiuko sveikatą.
Jei matai, kad tavo triušiukas tikrai stipriai negaluoja, kuo skubiau kreipkis į veterinarijos gydytoją. Dauguma veterinarijos gydyklų yra pasiruošusios suteikti pirmąją pagalba, o jei yra reikalas ir operuoti, bet operuoti triušį yra daug sudėtingiau nei operuoti kokį kitą stambų gyvūną. Susirgusį triušiuką laikyk šiltoje vietoje ir pasirūpink, kad jis visada turėtų šviežio vandens. Gali naudoti virintą vandenį. Į jį įpilk šaukštelį gliukozės ir truputį druskos. Žaizdeles gali gydyti apiplaudamas šiltu vandeniu ir švelniais antiseptikais. Didesnes žaizdeles turėtų gydyti veterinarijos gydytojas.
Jei leisite triušiams laisvai daugintis. Nesugebėsitesusitvarkyti su palikuonimis. Tiek patinus tiek ir pateles galima sterilizuoti kaip ir kates. Patelė jauniklių gali susilaukti bet kurių metų laiku, padaryti kelias vada per metus. Bet rekomenduotina yra trys vados. Nėštumas trunka apie mėnesį. Dažniausiai patelė guolį pasidaro pati iš savo plaukų ir kt. Guolį gali įrengti ir pats. Tau reikės 6 cm. gylio dėžutės. Dugną padenk šienu ir padėk į tą vietą kur patelė dažniausiai miega. Dažniausiai jauniklius atsiveda naktį. Jei per valandą neatsives nei vieno jauniklio, kreipkis į veterinarijos gydytoją. Kol jaunikliai patys neišeina iš lizdo, geriau neliesti nei jų nei patelės.
Jauniklių vystymasis:
7d.-užauga kailis.
10d.-pradeda matyti.
12d.-pradeda girdėti.
18d.-palieka lizdą ir pradeda ėsti kietą maistą.
2mėn.-visiškai atjunka.
5mėn.-lytiškai subręsta ir yra pasiruošę poruotis.


Rodyk draugams

pekinai

Pekinai

Manoma, kad pekinas labai panašus į liūtą, budizmo simbolį. Europoje šie šunys pasirodė 1860 metais. Iki tol jie buvo veisiami paslaptyje. Jei kas nors bandydavo šunelį išnešti iš rūmų, buvo baudžiamas mirties bausme. Po kiek laiko JK ir JAV užpuolė Kiniją ir Pekino imperatoriškuosius rūmus. Rūmų gyventojai pabėgo su šunimis, o tų kurių išsinešti nepajėgė – nužudė, kad šunys nepatektų į priešo rankas. Imperatoriaus teta nusižudė, o jos penkis šuniukus pavyko surasti ir atgabenti į Europą. Vienas iš šuniukų tapo karalienės Viktorijos. Jai ši veislė labai patiko. Greitai pekinai tapo žinoma ir mylima veisle. Pirmasis pekino standartas buvo parašytas imperatorės Thu-Chi septynioliktam amžiuje. Pekiną reikia mokinti paklusnumo, nes net nepastebėsite kaip jis taps šeimos galva. Šuo yra gan sunkaus charakterio, todėl retai pataikauja šeimininkams, nebent supranta, kad iš to pasipelnys. Jei mėgstate aktyvų gyvenimo būdą – pekinas jums netiks, nes nemėgsta bėgimo ar greitų pasivaikščiojimų.

Rodyk draugams

KOLI- skotu aviganiai

KOLI-škotų aviganiai



Apie tai kaip atrodo šuo, kuri vadina “koli”, žmonės turi visiškai skirtingus įsivaizdavimus. Todėl perkančiajam ir veisėjui, visu pirma reikia išsiaiškinti, ką kiekvienas jų turi omeny: ilgaplaukį, trumpaplaukį ar barzdotą koli, border-koli arba bobteilą. Jeigu jus norite turėti šunį, panašų i kino žvaigžde Lesi, reiškia, jus turite omeny ilgaplauki koli, o šėlti arba škotų aviganis, - tai Lesi, tik miniatiūrinis.
Ilgaplaukis koli - idealus šuo seimai, jis labai klusnus, prisirišęs ir ištikimas. Labai ištvermingas ir, nežiūrint to, kad turi labai ilga ir tanku kaili, nereikalauja dideles priežiūros.
Ilgaplaukis koli turi iš pirmo žvilgsnio kerėti savo nepaprastu grožiu, kai jis stovi, pilnas nepajudinamo, tvirto orumo, tarsi išdidumo. Jo sudėjimas - nepriekaištingas.
Koliai būna trijų spalvų : SABALO - bet koks atspalvis nuo šviesaus aukso iki prisotinto raudonmedžio tono ar sabalo spalvos, TRISPALVIAI - juodas su baltu (pagrindinai juodas) su ryškiai-rudais atspalviais ant letenu ir galvos, žydrai-MARMURINIS - pagrindinai svarus žydrai -sidabrinis fonas su juodos spalvos tiškalais ar nedidelėm dėmelėm (pastaroji, man asmeniškai - gražiausia).
Koli – šuo-kompanionas, todėl yra labai draugiškas: mielai su jumis pažais, pabėgios ir padūks. Šie šunys yra mielo, švelnaus ir lygaus charakterio, dėl to ypač tinka šeimoms su vaikais. Koli myli vaikučius kaip savus, saugo juos ir globoja. Jų aviganio instinktas ypač išsivystęs: jaukiausia jiems būną tik tada, kai visa šeima susirinkusi, mat koli iš anksto yra visus suskaičiavę (bet jokiu būdu tai nėra dingstis bijoti juos palikti vienus namie). Juokinga būna, jei jus paimat koli i mišką grybauti: jie pradeda bėgioti nuo vieno žmogaus prie kito, prie trečio, prie ketvirto ir taip prisuka daugybe ratu, jie nurimsta, tik suvarę visus kartu kaip avių  banda. Koliai nesuteikia privilegijos vienam šeimos asmeniui, o myli visus vienodai. Puikai sugyvena su kitais naminiais gyvūnais, net su katėm. Manau, galiu drąsiai teigti, jog vis dėlto ilgaplaukiai koli yra gražiausi ir elegantiškiausi šunys. Nemanau, kad rastumėte dar kur nors tokia gracija, tokia didybe, toki aristokratiškumą drauge, vien tik jų laikysena ko verta.

Rodyk draugams

grauziu

suneliai

pantera….

drugelis